begalybė jausmų kaupėsi mano viduje jau labai ilgą laiką ir atrodo po vakar vakaro, po vakar nakties, jie pradėjo lįsti lauk, bet kol kas vienintelis dalykas, ką galiu dabar pasakyti, tai yra tik tai, kad man buvo gera, buvo labai gera. matyti spindinčius veidus, prisiminti senus laikus, kurti naujus planus, išgisti labai gražių istorijų apie seniai pamirštus žmones ir trumpai pasidžiaugti jų laime dabar, deginti dektukus ir prisiminti visas vaikystėje skaitytas pasakas ir daug juoktis. net nesu tikra, kad vakar kažką labai prasmingo nuveikėm visi, bet buvo gera ir atrodo, to užteko. o šiandien vėl sėdžiu kambaryje susisupusi į šimtą megztinių ir su arbatos puodeliu rankoje, klausausi atlikėjos, kurios jau ganėtinai ilgai negalėjau klausytis, o dabar jos daino atrodo begalo tinka man šiandien  ir bandau perprasti visą sumaištį aplinkui.