Nebūčiau aš, jeigu pačia netinkamiausią akimirką nenustotų funkcionuoti smegenys. nepatinka tokios dienos, kai linksmai nusiteikęs susiruoši pasitūsinti koncerte. tuomet prastovi pusvalandį šaltyje, laukdamas eilėje,  ir kai jau įėjimas atrodo visai čia pat visi tavo draugai nusprendžia nebelaukti ir eiti kitur. Taip, I, gera mintis. eikime ten, kadangi toje kitoje vietoje gali būti žmogus, kurį tu labai seniai norėjai susitikti, bet tinkamos progos nebuvo. 

Tikėjausi, kad jis ten bus. Norėjau ir kartu nenorėjau, nes žinojau, kad jausiuosi būtent taip kaip jaučiuosi dabar. Nostalgiškai ir su mažyte baime ir neramumu širdyje, kuriai reikia nusiristi į kulnus pamačius baltąjį megztinį ir jo savininką. Žinoma, nei vieno normalau sakinio suregzti nepajėgiau, tik truputi palinkčioti ir pasijuokti, nes mintys iš tikrųjų skraidžiojo visai kitur. 

" Vis svajonė... " 

Tiesa. Ir gerenesnių žodžių aš šiandien rasti negaliu. Ieškau, bet negaliu.