išėjau ir ašara prišalo prie skruosto. supratau, ką aš galiu, ką turiu daryti. atėjo tyli mintis į galvą. ir pasidarė visiškai aišku. sugebėsiu išgyventi šitą pusmetį, galėsiu dar truputėlį pakentėti ir vėliau viskas bus gerai. ir žinau, kad jeigu aš susitvardysiu ir nustumsiu savo visus pasipūtimus ir kitokius pareiškimus užnugarin - išgyvensiu. o jei imsiu ir pratrūksiu bus pabaiga. panirsiu į gilų tamsų vandenį ir nežinia ar sugebėsiu rasti kelią atgal. bet negaliu sau to leisti, nes nenoriu būti toks žmogus, kokius matau aplink. privalau sau įrodyti, kad tokia nesu. PRIVALAU