maisto kvapą savo rūbuose ir plaukuose vis dar jaučiu,  nors gerą pusvalandį praleidau šiltoje putų vonioje, norisi dabar pjaustyti daržoves, lupti bulves plauti indus ir netgi išdarinėti žuvį. Buvo sunkios ir bemiegės keturios naktys, bet darbar jausmą/ jausmus, kurie verda mano viduje būtų labai sunku apsakyti. Jaučiuosi pakylėta, kad galiu net kalnus nuversti. Prisiminiau viską, ka buvau pamiršus ir tą bendrystės jausmą. Pasikroviau labai daug teigiamų emocijų. Ilgam. Vėl iš naujo supratau, kad neviskas yra taip labai blogai kaip atrodo, kad žmogus gali labai daug, tik reikia norėti ir dėti pastagas. Atiduoti visą save kitiems šį kartą buvo verta. labai verta. Pažinau dar keturis nuostabius žmones, kurie visi skirtingi, bet tokie geri ir iš kiekvieno šio to išmokau. Ir namo parsivežiau pilną krepšį prisiminimų ir skanaus medaus skonio kekso, ir didelį norą miego.
Būtent tokios emocinės iškrovos man ir reikėjo visą šį laiką. Buvo jausmas, tarsi jausmus mano laikė storas kamšits ir neleido jiems ištrūkti, o savaitgalį kamšti kažkas atkimšo ir visas vanduo ištekėjo. Ir dabar aš esu tarsi smėlis užlietas gaivaus, tyro vandens, kuris tol kol neišdžius mane gaivins ir neleis užsimiršti. Neleis. tikiu