supratau, kad ir kvapai gali sugrąžinti prisiminimus. radau žvakę, kurią taaaaip mėgau šią žiemą. Užsidegiau, kambarys pakvipo obuoliais, obuoliais su medum. Ir prieš akis prabėgo visa žiema, naktiniai pasivažinėjimai, naujieji, fejerverkai, rožynės varlytės, kino filmai, šventės ir... užplūdo jausmas, kuris man tada neleido pasiduoti ir vertė labai šypsotis... ir dabar gerai pajutau, kad tas jausmas nebetoks, kad kažkas labai pasikeitė ir man nebereikia taip, kaip reikėjo anksčiau. ir būtent todėl man labai gera, lengviau. ir šiandien noriu šypsotis visai dėl kitokių priežasčių :)