Kiekvieną rytą  mėginu iš galvos iškrapštyti visas mintis, kad naują dieną pasitikčiau  su  šypsena.  Galiu pasakyti, kad man visai gerai sekasi. Per ilgą laiką išmokau užblokuoti, kai kuriuos dalykus, kad jie man netrukdytų džiaugtis.. bet.. atsiranda tokių mažų menkniekių, kurie ima ir viską sugadina. pasirodo, kad kai kurių dalykų tiesiog neįmano išmesti iš galvos.

Vėjas jų tiesiog neišpučia. Tiesa, ne taip paprasta kaip nupūsti silpną gėlytę, kuri neturėdama tvirto stiebo nulinksta.. nulinksta ir jau nebegali atsitiesti, nebent kokia gera ranka ją pakelia.